Žydinčios, arba vadinamosios mauritaniškos, vejos primena natūralią pievą, kurioje kartu su ankštinėmis ir varpinėmis žolėmis bei įvairiažolėmis auga ir žydi laukinės gėlės. Gerai įrengta ir prižiūrėta šio tipo veja gali labai papuošti aplinką.

Pavėsį vejoms dažniausiai sudaro medžiai ir pastatai. Veja visą laiką gali būti pavėsyje, kai ją nuolat gaubia medžių lapija, arba tik šiek tiek dengiama pavienių medžių bei pastatų šešėlių. Pavėsio zonoje pasikeičia ne tik apšvietimo intensyvumas bei šviesos sudėtis, bet ir kiti augalams įtakos turintys veiksniai. Po medžiais oras vėsesnis ir drėgnesnis, ilgiau išsilaiko rasa, o dirvos paviršiuje drėgmė. Visi šie aplinkos pasikeitimai turi neigiamos įtakos žolių augimui ir vystymuisi.

Gerai įrengta veja dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti sugadinta. Dažniausiai pasitaikančios sugadinimo priežastys - išmindymas, išmirkimas, iššalimas, išdžiūvimas nuo sausros, piktžolių bei ligų paplitimas, elementarios priežiūros nebuvimas ir pan. Šiais atvejais veją tenka atnaujinti.

Vejos plote gali atsirasti įvairių defektų. Jų atsiradimo priežastys labai įvairios. Jei prieš žolių sėją dirva būna nevienodai suspausta, tuomet po tam tikro laiko atsiranda įdubimų. Dėl ligų, įvairių velėnos gadintojų bei mechaninių pažeidimų gali atsirasti tuščių, žolės nepadengtų vietų ir pan. Visi šie defektai sumažina vejos dekoratyvumą bei apsunkina priežiūros darbus.