Žolių rūšys ir jų mišiniai
Vejos gali būti užsėjamos vienos rūšies arba kelių rūšių žolių mišiniu. Pastaruoju metu, selekcininkams sukūrus daug naujų žolių veislių su skirtingomis savybėmis, mišinius galima sudaryti tik iš vienos rūšies, bet kelių veislių žolių. Kai kurie vejų specialistai teigia, jog gražiausias vejas galima įrengti sėjant būtent vieną kurią nors žolių rūšį, pavyzdžiui, kuokštinius raudonuosius ar avinius eraičinus, siauralapes pievines migles ir pan. Jų nuomone, pasėjus kelių rūšių mišinį, vejoje vis vien pamažu įsigali kuri nors viena rūšis, kuriai labiausiai tinka dirvožemio, drėgmės, apšvietimo ir kitos sąlygos. Tačiau vejų įrengimo praktikoje dažniausiai rekomenduojama sudaryti mišinį iš kelių žolių rūšių. Kai kartu sėjamos kelios skirtingos žolės, tuomet žolynas universalesnis, mažiau nukenčia nuo nepalankiu aplinkos sąlygų ir ligų.

Žolių parinkimas visų pirma priklauso nuo vejos paskirties. Pasirenkant žoles, reikia žinoti kokia dirvos mechaninė sudėtis joms tinkamiausia, kiek drėgmės joms reikia ar jos pakenčia pavėsį, ar atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms bei ligoms, kokiu aukščiu ir dažnumu jas reikia pjauti, ar greitai žolė atželia, koks turėtų būti vejos mindymo intensyvumas ir kt. Svarbu ir žolių rūšies ar veislės lapų spalva ir šios spalvos derėjimas prie kitų mišinio rūšių ir veislių žolių.
Mišiniai dekoratyvinėms vejoms
Dekoratyvinėse vejose dažnai sėjami pievinių miglių, raudonųjų eraičinų ir paprastųjų smilgų mišiniai. Šiuose mišiniuose reikėtų naudoti siauralapes veisles ir pirmenybę teikti ne šakniastiebiniams, bet kuokštiniams raudoniesiems eraičinams. Nors Lietuvoje nėra paprastųjų smilgų veislių, įrašytų į tinkamiausiųjų sąrašą, tačiau Danijos ir kitų šalių selekcininkai yra sukūrę dekoratyvių smulkialapių šių žolių veislių. Labai tankią ir dekoratyvią veją formuoja šliaužiančiosios smilgos, tačiau jos, kaip ir paprastosios, dažnai nukenčia nuo sniego pelėsio. Smilgos mėgsta drėgnas dirvas, jas reikia žemai ir tankiai pjauti. Pjaunant aukščiau, vejos apačioje sparčiai formuojasi veltinio sluoksnis, sudarytas iš apmirusių stiebų ir lapų. Paprastosios miglės drėgnose ir pavėsingose vietose formuoja tankią, smulkialapę ir šviesiai žalios spalvos gražią veją. Tačiau jų lapų spalva mišinyje paprastai nedera prie kitų žolių rūšių, todėl jas reikėtų sėti monokultūroje. Lengvose ir sausose smėlio žemėse labai tinka auginti avinius eraičinus, kurių veislių vis daugiau atsiranda Europos sėklų rinkoje. Avinių eraičinų lapų spalva ir per sausras išlieka žalia.
Mišiniai paprastoms vejoms
Paprastose buitinėse, arba dar kitaip vadinamose naudojimo, vejose svarbiausios žolės yra pievinės miglės. Jos formuoja gan tankią veją, pakankamai atsparios mindymui ir žiemojimui, gerai auga vidutinio sunkumo bei sunkesnėse dirvose. Lietuvoje jos plačiai paplitusios. Mišiniuose gerai dera su raudonaisiais eraičinais. Buitinių vejų mišinius galima papildyti ir daugiametėmis svidrėmis. Lietuvos klimato sąlygomis svidrės yra neilgaamžės žolės, jos prastai žiemoja. Plikšalos sąlygomis kritinė temperatūra yra 13-14°C šalčio. Tačiau svidrės turi ir gerų savybių: jos greitai sudygsta, sparčiai uždengia dirvos paviršių, atsparios mindymui. Sparčiai dygdamos ir augdamos mišinyje jos gali nustelbti lėtai dygstančias ir augančias pievines migles, iš dalies raudonuosius eraičinus, todėl mišinius su svidrėmis reikia nevėluoti nupjauti. Labai naudinga įmaišyti svidrių veją sėjant nuokalnėje, kai yra pavojus sėkloms išsiplauti, arba kai laikas žolėms sėti nepalankus, pavyzdžiui, vasaros vidurys. Norint sudaryti ankstyvą veją, kol sustiprės kitos žolės, vietoje daugiamečių galima imti vienametes svidres. Labai intensyviai mindomose buitinėse vejose, pavyzdžiui, garažų teritorijose ar panašiose vietose, į miglių, eraičinų bei svidrių mišinius naudinga įmaišyti nendrinių eraičinų. Galima sėti vien tik nendrinių eraičinų ir pievinių miglių mišinį, kuriame dominuotų eraičinai.
Mišiniai sportinėms vejoms
Lietuvoje sportinėse vejose turėtų dominuoti pievinės miglės ir raudonieji eraičinai. Be šių žolių, Vakarų Europos šalyse sportinėse vejose dar plačiai naudojamos daugiametės svidrės, tačiau, kaip jau buvo minėta, šios žolės pas mus nepakankamai atsparios žiemojimui ir sportinių vejų mišiniuose jų imti daugiau kaip 10 proc. rizikinga. Tad kuo mūsų sportinėse vejose galėtume bent iš dalies pakeisti svidres? Panašu, jog Lietuvos klimato sąlygomis dar labiau padidėja pievinių miglių, kaip labai atsparių mindymui ir žiemojimui žolių, vaidmuo. Iš dalies svidres galėtų pakeisti nendriniai eraičinai. Nors tai grubesnės ir lėčiau besivystančios žolės, tačiau dėl jų atsparumo mindymui ir sausroms, nereiklumo dirvožemio sudėčiai ir kitų privalumų šios žolės yra perspektyvios. Lietuvoje plikšalos sąlygomis nendriniai eraičinai išlaiko 21-23°C šalčius. Pastaraisiais metais Danijoje ir kitose šalyse intensyviai kuriamos vejoms skirtos nendrinių eraičinų veislės. Sunkesnėse žemėse į sportinėms vejoms skirtus mišinius naudinga įmaišyti nedidelį kiekį žemaūgių motiejukų. Šios žolės sporto aikštelėms vertingos ir dėl to, kad jų lapai neslidūs. Teniso ir golfo aikštynuose pageidaujami kuokštinių raudonųjų eraičinų ir paprastųjų bei šliaužiančiųjų smilgų siauralapių veislių mišiniai.

Straipsnis parašytas remiantis J. Mockaičio knyga "Vejų įrengimas ir priežiūra".